Europos paveldo dieną – apie inžinerijos paveldą
PASVALYS. Šių metų Europos paveldo dienos Lietuvoje tema – „Kultūros paveldas: ryšiai, įtakos, keliai“. Rugsėjo 7 dieną Pasvalio krašto muziejuje vykusių Europos paveldo dienų tema – „Inžinerijos paveldas Pasvalio krašte: įtakos ir keliai iš XIX amžiaus į XX amžių“. Renginį kruopščiai suplanavo ir vedė Pasvalio rajono savivaldybės vyr. specialistas Gražvydas Balčiūnaitis. Jam talkino gausus Pasvalio krašto muziejaus kolektyvas.
Paskaitą „Transporto infrastruktūros statiniai pasaulyje ir Lietuvoje: dabartyje, praeityje ir ateityje“, demonstruodamas skaidres, skaitė prof. dr. Darius Bačinskas (VGTU).
Antrasis kalbėjo kraštietis, kultūros istorikas Stasys Švedaras. Jo tema: „Prezidento A. Smetonos tiltas Ustukiuose: unikalumas ir tradicijos atspindžiai Nepriklausomos Lietuvos statybos tradicijoje“. Kalbėtojas, atrinkęs duomenis ir fotonuotraukas, įtaigiai kalbėjo apie tuometines sąlygas, technikos galimybes, žmogiškuosius resursus. Pabrėžtas gyventojų pasišventimas ir darbas neatlygintinai savo kraštui, valstybei. Tarpukaryje pastatytas gelžbetoninis tiltas pakeitė iki tol stovėjusį medinį tiltą. 1920 metais per Mūšos upę buvo pastatytas medinis tiltas, vietos gyventojų žinomas kaip Laisvės tiltas. Tais metais buvo renkamas Steigiamasis Seimas, todėl toks pavadinimas atsispindėjo ir statybos dokumentuose. Po 1926 metų stipraus pavasarinio ledonešio tiltas buvo pažeistas, jo būklė labai pablogėjo. Tiltu tapo pavojinga ne tik važiuoti, bet ir eiti. 1927 m. sausio mėnesį su Finansų ministerijos pritarimu patvirtintas naujo gelžbetoninio Laisvės tilto projektas. Tiltą per Mūšą suprojektavo inžinierius Pranas Markūnas (1873 01 13–1964 03 17). Jo statyba vyko 1927–1928 metais.
Pr. Markūnas buvo beveik visų stambiausių tarpukario pramoninių statybų projektuotoju. Jis daug metų dirbo pedagoginį darbą Vytauto Didžiojo universitete, dėstė statybinių konstrukcijų dalykus, vadovavo diplomantams, skatino jaunimą vykdyti mokslinius tyrimus. Iki 1940 metų pagal Per. Morkūno projektus ir jam vadovaujant pastatyta daug gelžbetoninių tiltų: 4 per Šventąją, 4 per Nevėžį, 8 per Šešupę, Miniją prie Gargždų, per Nemuną ties Prienais. Kristaus Karaliaus Katedros Panevėžyje gelžbetoninis bokštas (1930), akmenų ir plytų mūro Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Andrioniškyje (1935). Pr. Markūnas palaidotas Andrioniškio kapinėse, centrinėje kapinių vietoje ant kalnelio. Kauno „Pramprojekto“ kolektyvas pastatė jam paminklą. Akmeninis paminklas su metaline saulute, akmens plokštėje iškaltas Andrioniškio bažnyčios atvaizdas.
Po paskaitų aplankyti Ustukių, Švobiškio, Papyvesių, Saločių tiltai statyti Nepriklausomoje Lietuvoje. Prie jų daug pasakota, parodyta senų nuotraukų. Per pertraukėlę organizatoriai renginio dalyvius pavaišino.
Ona Striškienė,
Panevėžio žygeivių klubo narė
„Abipus Nemuno“, 2024 m. spalio 11 d., nr. 19 (220)